Apšviesta Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos instituto specialistų ruošimo bazė. 52 W taupiosios lempos pakeistos į 18 W LED DL8 šviestuvus. Atnaujinus apšvietimą, pavyko išgauti tolygesnį apšvietimą ir 20 proc. padidinti apšviestumą. Įdiegta patalpų apšviestumo reguliavimo sistema. Skaičiuojama, kad elektros energijos bus sutaupoma ne mažiau kaip 3 kartus.

Apie tinkamo apšvietimo svarbą jau nebediskutuojama. Moksliškai įrodyta, kad deramai apšviesta darbo vieta skatina produktyvumą, geras apšvietimas būste pagerina savijautą. Tinkamoje šviesoje žmonės geriau pailsi ir priešingai – dėl prasto apšvietimo būna suirzę, labiau pavargę. Akivaizdu, apšvietimo kokybė – tokia pat svarbi, kaip ir švarus oras ar vanduo, kurie laikomi gyvybės šaltiniais. Seimas yra priėmęs nutarimą, kuriuo 2014 metus paskelbė vaikų sveikatos metais. Toks nutarimas įpareigoja visokeriopai rūpintis, kad mažieji augtų ir lavintųsi sveikoje aplinkoje. Vadinasi – ir tinkamai apšviestoje. „Kodėl vieni šviestuvai geresni, o kiti – prastesni? Kuo skiriasi maitinimo blokai, LED diodai, valdymo blokai? Klausimų iškyla tikrai nemažai. Tačiau kai apie tai kalba kuri nors viena kompanija ir aiškina geros kokybės produktų svarbą sveikatai, daug kas šią informaciją suvokia tiesiog kaip reklamą. Todėl vieni didžiausių Lietuvoje LED technologijų gamintojų nutarė susivienyti į asociaciją, kad būtų sukurta galimybė geriau informuoti visuomenę, kas yra sveikas, kokybiškas, ekonomiškas, ilgaamžis apšvietimas ir kaip reikėtų išvengti neatsakingo su tuo susijusio požiūrio, pasiūlant tik mažiausią kainą“, – sakė neseniai įsikūrusios Pažangių apšvietimo technologijų vystytojų asociacijos direktorius Rolandas Repšys. Iniciatorius steigti tokią asociaciją 2013 metais – vienas didžiausių LED šviestuvų gamintojų Lietuvoje – bendrovė „AVG Automix“, kurios prekės ženklas yra „Lumo advanced lighting“. Asociacijos nariais tapo bendrovės „Ledigma“, „Arevita“, „Lumilita“, „Enim“, „LT Lab“, artimiausiu metu ketina prisijungti dar kelios Lietuvos įmonės ir mokslo įstaigos. R. Repšio teigimu, kalbant apie apšvietimą, ekonominis svertas parduodant šią prekę lemia daug, tačiau ne svarbiausius dalykus. Kur kas reikšmingiau pasiūlyti kokybišką produkciją ir aptarnavimą. Šiuo metu Lietuvos rinka pildoma pigiais apšvietimo produktais, kurie daugiausia importuojami iš Azijos šalių. Negalima tvirtinti, kad visi iš ten atkeliaujantys gaminiai yra prastos kokybės, tačiau kaip kokybės matas dažnai minima kaina. Reikia suprasti, kad plačiai reklamuojama kietakūnio apšvietimo technologija ir ženkliukas LED ant pakuotės dar negarantuoja aukštos kokybės ir puikaus energinio efekto, o galutinis rezultatas priklauso nuo to, kaip, kokią kvalifikaciją pasitelkiant ir iš kokių medžiagų buvo pagamintas visas gaminys. „Jeigu importuoto šviestuvo mažmeninė kaina yra mažesnė už Lietuvoje pagaminto savikainą, pagrįstai kyla įtarimas, kad kas nors yra nuslėpta ir ne viskas yra taip, kaip galbūt deklaruojama. Žaliavų kaina visame pasaulyje yra bemaž vienoda. Vadinasi, konkuruojama taupant žaliavas, o tai reiškia prastesnę kokybę. Didieji gamintojai, nors ir tiekdami kokybišką produkciją, nėra lankstūs ir į mūsų šalį eksportuoja jau ne pačias naujausias technologijas, pasenusias bemaž pusmetį. Lietuvos gamintojų privalumas yra tai, kad klientams siūlomi patys naujausi komponentai, operatyvus aptarnavimas, lankstūs sprendimai. Susivienijusios įmonės gali ne tik konkuruoti tarpusavyje, bet ir papildyti viena kitą – vartotojams tai tik į naudą“, – kalbėjo R. Repšys.

Vienas pavyzdžių, kai klientas liko patenkintas darbu būtent su lietuviška įmone – Vilniaus lokomotyvų remonto dirbtuvėse sumontuotas apšvietimas. Konkurso sąlygose buvo numatyta daugiau kaip 3 tūkst. kvadratinių metrų plote ir net 9 metrų aukštyje sumontuoti 400 W galios metalo halogeno šviestuvus, o projekte nurodytas konkretus šviestuvų skaičius kitokiomis lempomis negalėjo užtikrinti itin kokybiško apšvietimo. Depo vadovams buvo pasiūlytas novatoriškas sprendimas – įžiebtos modernios „LUMO advanced lighting“ LED lempos, pagamintos su itin kokybiškais „Philips Lumileds“ diodais. Šviestuvai, kurių galia – tik 150 W, atsižvelgiant į specifinius užsakovo poreikius buvo pailginti, ir tai leido itin kokybiškai apšviesti patalpas. Racionalus sprendimas depo vadovams per metus leidžia sutaupyti daugiau kaip 80 tūkst. litų. Taip pat daug metų bendrovei neprireiks skirti lėšų apšvietimo eksploatacijai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad sumontuoti Lietuvoje pagaminti LED šviestuvai garantuoja gerą šviesos kokybę – nemirga, nevargina akių ir nekenkia darbuotojų sveikatai, o to pasitaiko naudojant prastos kokybės pigesnius gaminius. Puslaidininkinės apšvietimo technologijos atveria neregėtų ir techniškai anksčiau neįmanomų apšvietimo valdymo galimybių. Dėl išmanių valdymo algoritmų galima dinamiškai keisti spektrinę apšvietimo sudėtį, intensyvumą, kryptingumą, automatiškai atsižvelgti į paros ritmą, klimato sąlygas ir kitus įvykius išmaniajame name ar gamybinėse patalpose. Viešosios įstaigos, tokios kaip vaikų darželiai, mokyklos, ligoninės, sporto salės – vietos, kur labai svarbu parinkti teisingą apšvietimą, kuris neakintų, neskleistų triukšmo, kad būtų teisinga spalvinė temperatūra. Jeigu tai ignoruojama ir pasiūloma tik maža kaina, pirmiausia padaroma žala žmonių sveikatai bei gerai savijautai. „Yra patalpų, kuriose žmonės praleidžia ištisas paras ir jiems labai didelį poveikį daro šviesos spektrinė sudėtis. Jeigu nuolat patalpoje esantį asmenį visą laiką veikia vienodo intensyvumo nenatūrali šviesa, jis galiausiai praranda paros laiko suvokimą, lieka nepailsėjęs, suirzęs, jo sveikatos būklė tikrai suprastės. Dėl to ir būtina žinoti, kuriuo metu reikalingi skirtingi šviesos spektro komponentai: balta šviesa, gelsva, rausva ar melsva. Šia tema dar ne visi moksliniai klausimai yra atsakyti, tačiau asociacijos veikloje dalyvaujantys mokslininkai ir aukštųjų technologijų įmonės sėkmingai dirba šioje srityje ir yra pasiryžę savo pasiekimais pasidalyti ne tik su mokslo bendruomene, bet ir plačiąja visuomene“, – sakė R. Repšys.

Šį straipsnį rasite 2014 m. vasario mėnesio žurnale „Statyba ir architektūra“.